Ar paskelbti LKP nusikalstama organizacija?
Konservatoriai L.Kasčiūnas ir A.Ažubalis pasiūlė paskelbti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija. V.Landsbergis ryžtingai prieš, aiškina, kad tai išpuolis prieš prezidentę. Dar daugiau - netgi ragina L.Kasčiūną mesti iš partijos.
Svarbiausias čia klausimas – ar LKP buvo nusikalstama organizacija? Dėl šio klausimo diskusijų maža – nusikaltimų požymių iš tiesų būta, nes komunistų viršūnėlės save laikė asmenimis virš įstatymų. Ar konkretūs eiliniai partijos nariai buvo nusikaltėliai – kitas klausimas. Tačiau jeigu LKP kaip organizacija buvo nusikaltėliška, tuomet vis tiek išlieka faktas, kad šie asmenys prisijungė prie nusikaltėliškos organizacijos, buvo jos nariai.
Mums reikia moralinio aiškumo. Jeigu tai buvo nusikaltėliška organizacija, tuomet imkime ir sau tai pripažinkime. Daug kam tai atvers nemalonių moralinių dilemų ir gali sukliudyti karjerai, tačiau to nepadarę visi gyvensime mele. O jei gyvename mele, tai nesistebėkime, kad ir mūsų gyvenimas visai ne tyras, ir kad užsispyrusiai nesipildo mūsų taurūs troškimai.
Žinoma, tai nereiškia, kad visi LKP nariai buvo užkietėję nusikaltėliai, kad šiandien privalome nuo jų visų nusigręžti. Kai įvardijome kas yra kas, toliau jau nuo kiekvieno atskiro žmogaus priklauso kaip jie tai vertins. Dar svarbiau – kaip šį faktą šiandien vertina tie patys buvę LKP nariai.
Galiu pasidalinti kaip tai vertinti siūlo judaizmas. Čia sakoma, kad jeigu žmogus buvo nusidėjėlis, tačiau sugrįžo į doros kelią, tai toks yra vertingesnis už asmenį, kuris visuomet buvo doras. Dori žmonės turi savo trūkumų – jie naivesni ir ne tokie įtaigūs atverti akis koks baisus yra blogis.
Pavyzdžiui, mokykloje rengiate paskaitą apie narkotikų žalą. Ar kviestumėte pilką pareigūną iš Narkotikų kontrolės departamento, ar buvusį narkomaną, kuris iš arti matė kaip „kaifas“ šienauja jo draugus?
Taigi nuklydusius ir vėliau į doros kelią sugrįžusius žmones mes turime gerbti ir branginti net labiau nei tuos, kurie niekuomet nebuvo išklydę. Todėl pasisakau už tai, kad LKP būtų įvardinta tuo kuo ji buvo, o toliau mes turime žiūrėti ką darė kiekvienas atskiras jos narys.
Herkus Mantas išaugo pas Ordiną, tačiau po to surengė veiksmingą sukilimą. Vytautas daug laiko praleido pabėgęs pas tą patį Ordiną, tačiau vėliau žinios apie priešą padėjo jam laimėti Žalgirio mūšį. Taigi esmė yra ne kuo buvai, o kuo tapai.
Slėpti praeities dėmes yra tuščias reikalas. Vis tiek visi viską sužinos. Svarbu tik kaip tai vertini dabar, ar pasikeitei ir su tuo visiškai parišai. Todėl manęs netriko faktas, kad D.Grybauskaitė buvo komunistų partijos, tegu ir nusikalstamos, narė. Man svarbu, kad ji nedviprasmiškai atsiribotų nuo nusikalstamos organizacijos ir jos veiklos metodų. Jeigu taip, tuomet ji bus ypač vertinga tramdant slaptą Kremliaus įtaką šalyje, nes kagėbistus pažįsta geriau nei kas kitas.
Kitas dalykas – konservatorių partijoje gausu buvusių komunistų; dalis jų, kaip teko girdėti, buvo aktyvūs KGB bendradarbiai. Jeigu jie net nenori paskelbti, kad anksčiau tuo užsiiminėjo, niekuomet nedeklaravo, kad to gailisi ir kad dabar nuoširdžiai tarnaus tik Lietuvai, tuomet jie taip ir liks pusiau patriotai, pusiau kagėbistai. Tokius reikėtų laikyti užsislaptinusiais visuomenės priešais.
P.Gražulis pasakoja, kad į konservatorių gretas sugužėjo gausybė komunistų. Dėl tokių P.Gražulio pastebėjimų valstybė prašo, kad šio asmens rimtai nevertintumėte ir ragina jus visa kaip iš jo tyčiotis.