Kol tęsiasi tragikomiškas cirkas, kai generalinė prokuratūra buvo įpareigota pateikti laikinajai seimo komisijai vaizdo įrašą, kuriame vaizduojama mergaitės grobimo operacija, tačiau D.Valys visos šalies akivaizdoje atsisako vykdyti įstatymus ir savo pareigas, liūdnai pagarsėjęs Kėdainių teismas nusprendė A.Lobovą trim mėnesiams pasiųsti už grotų.  

 

Represinių priemonių gerbėjams derėtų pasidomėti istorija. Carinė Rusija buvo vadinama tautų kalėjimu. Jie taip pat mėgino palaikyti tvarką valstybėje gniauždami visus iš eilės. Aršiausiai protestuojančius kišo į kalėjimą, siuntė į katorgą. Kaip ir vėliau sovietmečiu, susiformavo profesionalių disidentų sluoksnis, kurie išleisti netrukus ir vėl keliaudavo į kalėjimą. Tik caro Rusijoje sąvokos disidentas dar nebuvo, o tie nenumaldomi kovotojai buvo vadinami revoliucionieriais.

 

Norėtumėte sužinoti, kokie garsiausi tų revoliucionierių vardai? – V.Leninas, L.Trockis, F.Džeržinskis, J.Stalinas, L.Berija, L.Kaganovičius, L.Kamenevas ir kt. Tiesa, kiek man žinoma, J.Stalinas sėdėjo ne už revoliucinę veiklą, bet už banko apiplėšimą, tačiau tai vis tiek nepaneigia to fakto, kad revoliucionieriai kalėjimuose tapo kriminališkai užgrūdinti, turėjo aibes laiko apmąstyti savo planus ir taktikas. Kitoje Europos dalyje nutiko panaši nelaimė – kriminalinio grūdinimosi teko patirti ir A.Hitleriui. Šis pateko į kalėjimą 1923 metais ir taip pat turėjo apsčiai laiko pasiruošti revoliucinei veiklai, parašė knygą, turėjo galimybę ilgas valandas bendrauti su nuolat jį lankiusiais bendražygiais, plačiai diskutuoti ir planuoti būsimąjį Vokietijos triumfą.

 

F.Džeržinskis niekuomet nebūtų sukūręs tokios baisios ČK sistemos, jei prieš tai pats nebūtų artimai susidūręs su kalėjimo sistema. Kaip ilgametis kalinys, jis iki panagių žinojo visas jos silpnąsias vietas.

 

Žodžiu, carinėje Rusijoje ir Veimaro Vokietijoje radikalizmo gydymas kalėjimais davė rezultatą, priešingą pageidaujamam. Radikalai sutvirtėjo tiek intelektualiai, tiek charakteriu, o jų būsimosios revoliucinės veiklos jau niekuomet nebepaliko kalėjimo dvasia. Kalėjimas nukaldino viskam pasiryžusius, tvirčiausio charakterio ir valios, įtūžio priešui, siekio atkeršyti kupinus ir kriminališkai įsigalėti pasiryžusios zekus. Po kalėjimo revoliucinė veikla tapo jau nebe šiaip disidentinė politika, o nusikalstamos veiklos forma. Yra apie ką pamąstyti mūsų valdžiai netgi prieš pradedant vadinti savo priešininkus radikalais.

 

Kai matėme, revoliucionierių kišimas už grotų jų nė kiek neapmaldė. Gal nors kiek apmaldė kitus? Neatsitiktinai Rusija tapo revoliucijos židiniu. Kitose šalyse represijos nebuvo tokios nuožmios, tad ir revoliucionieriai nebuvo tiek užgrūdinti. Rusijoje įkišus vieną į kalėjimą vieną jo vieton stodavo trys, o išėję į laisvę veteranai tapdavo ne tik didvyriais, tačiau ir, kaip matėme, įgydavo revoliucijai naudingų zekiškų sugėbėjimų. Pridėkime prie to dar nepalankiai susiklosčiusias politines aplinkybes (karas, nepritekliai, žūtbūtinis gelbėtojo troškimas), ir susidarė padėtis, kai valdžią ryžtingu smūgiu užgrobė kriminalo vilkai.

 

Žinoma, kalėjimas kovotojus už teisingumą nebūtinai pavers žvėrimis, tačiau būtinai užgrūdins. Kalėjimas neprivertė persigalvoti ir sovietmečio disidentų, o šie, kaip ne kaip,  po kurio laiko nugalėjo.  

 

Taigi pilna pavyzdžių, kad kišdama savo priešininkus į kalėjimą represuotojai iš tiesų skandina pačius save. Atrodytų, tereikia pasidomėti kaip sekėsi pirmtakams ir nekartoti jų klaidų. Deja, mūsų regionas tuo ir pasižymi, kad žmonės čia paprastai pakeičia savo nuomonę ne po gerų argumentų, o tik tuomet, kai toliau laikytis senų įsitikinimų nebelieka jokios galimybės. Kaip sako viena žydiškas posakis, „Čia žodis neveikia – plaktuko reikia“.

 

Ar turime alternatyvų tokiai aklai politikai? - Demokratija Danijoje prasidėjo šitaip: 1849 metais prie karaliaus rūmų vartų susirinko miestelėnų minia ir pradėjo šūkauti, kad jiems reikia demokratijos. Karalius su jais truputėlį pabendravo ir paprašė laiko pagalvoti. Po kelių dienų paskelbė, kad atsisako valdžios, o šalis skelbiama demokratine.