Kognityvinis disonansas – psichologijos terminas, kuris nusako diskomforto jausmą, kurį asmuo patiria vienu metu tikėdamas į du vienas kitam priešingus įsitikinimus. Paprasčiausias pavyzdys būtų asmuo, kuris, nors ir žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, vis tiek tęsia įprotį – ir šis neatitikimas nuolatos jį drasko iš vidaus.

 

Kai kalbu apie kognityvinį disonansą krikščionybėje, kalbu ne apie atskirą krikščionį, o apie skirtingų nesutaikomų įsitikinimų draskomą bendruomenę. Nors visi ten įsitikinę, kad būtent jie tiki teisingiausiai ir kad būtent jie atstovauja tikrąją krikščionybę, deja, evangelijos neretai siunčia mums prieštaringas žinias. Mes šiuos nesutaikomus prieštaravimus, tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje, išsitrauksime į dienos šviesą. Po to aptarsime neatitikimus tarp krikščionybės teorinio mokymo ir praktinių veiksmų, galiausiai paminėsiu, kaip su šiais disonanso atvejais tvarkosi kunigai ir teologai.

 

Ar reikia krikščioniui dorai elgtis, kad patektų į dangų?

Mato 20 skyriaus pradžia (Mt 20 1-16) pasakoja istoriją, kad į dangų patenkama ne pagal asmeninius nuopelnus, o kad tai priklauso nuo D-vo įgeidžių.

Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei vagys, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės D-vo karalystės. 1 Kor 6-9

Krikščionys privalo atsispirti bet kokiam spaudimui priimti išganymo per Įstatymo darbus sampratą

ir sykiu perdėtai neteigti krikščionio laisvės nuo Įstatymo (Komentaras prieš įvadą į Laišką Romiečiams, 2009 m. Biblijos leidimas, 2365 psl.)

Ef 2, 8–9 Paulius rašo: „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų."

Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savaime yra miręs. Jok 2:17

Jei apaštalų ir krikščioniška žinia kuris nors miestas nepriims, tai teismo dieną Sodomos ir Gomoros kraštams bus lengviau nei tiems miestams Mt 10:15

Teisūs D-vo akyse ne Įstatymo klausytojai. Teisūs bus pripažinti įstatymo vykdytojai" (Rom 2, 13),

Gal 2:16: „žmogus nuteisinamas ne įstatymo darbais, o tik tikėjimu į Jėzų Kristų."

Kas į mane tiki ir mano įstatymų laikosi, tas myli mane. Jn 14:21

 

 

Ar reikia laikytis D-vo priesakų, išdėstytų Senajame Testamente?

Vos pradėjęs savo misiją Kristus skelbia: „Nemanykite, kad aš atėjau panaikinti Įstatymo ar pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu Dangaus karalystėje. Mt 5:17

O dabar, numirę Įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išsivadavę nuo jo Rom 7:6 kad nesame „įstatymo valdžioje" (Gal 4: 21). Paulius Gal 5:1 yra pareiškęs dar tiesiau: "Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi”.

Kristus: Jei tavo dešinioji akis verčia tave nusidėti, verčiau išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vienos kūno dalies, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą Mt 5:29

Iš tiesų sakau jums – kas į mane tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą Jn 6:47; Eikite ir skelbkite pasauliui. Kas patikės, bus išgelbėtas, kas netikės, bus pasmerktas Mk 16:15.

 

 

Ar Kristus ir apaštalai laikėsi Įstatymo?

Aš kaip fariziejus gyvenau, laikydamasis griežčiausios mūsų tikėjimo krypties, sako Paulius teisme Apd 26:5

Nuosavybės šventumo pažeidinėjimas: Apaštalas Petras pirmoje krikščionių bendruomenėje įvedinėja komunizmą – visi turi jam atiduoti visą savo turtą, o kuris bent dalį pasilieka – tą užmušinėja žodžiu. Nuo Apd 4:32 iki 5:11

Pranašas Izajas įspėja, kad kiaulienos ir kito nekošerinio maisto valgytojai pražus kartu su visais savo užmojais Iz 66:17

Apaštalas Petras, pakalbėjęs su balsu danguje, pradeda valgyti nekošerinį maistą Apd 11:9

Greičiau dangus ir žemė pražus, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis Lk 16:17

Sakydamas „Nauja sandora“ jis (Kristus) nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greitai nebeliks. Žyd 8:13

 

 

Turtas krikščioniui gerai ar negerai?

Jei nori tobulas būti, tai eik ir parduok visa, ką turi, atiduok tai varguoliams. Tai turėsi turtą danguje ir tada, atėjęs, sek Mane. Mt 19:21

Už teisingą tikėjimą bus atlyginta turtais Mk 10:30

Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos skylutę, negu turtuoliui patekti į Dangaus karalystę Mk 10:25

Tas, kuris pas mane ateina, niekuomet nealks ir netrokš Jn 6:35

Nesikraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, vagus įsilaužia, bet susikraukite sau lobių danguje, kur vagys neįsilaužia. Mt 6:19

Kas turi, tam bus pridėta, o iš neturinčiojo bus atimta net tai, ką jis turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse. Lk 19:26-27

 

 

Santykiai šeimoje

Kiekvienas, ant savo brolio pykstąs, turi būti teisiamas. Kas brolį pravardžiuodamasis užgauna, turi atsakyti aukščiausiame teisme, kas savo brolį bedieviu pavadina, turi eiti į pragaro ugnį. Mt 5:22

Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną, marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais Mt 10:34

Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, brolių, seserų ir net savo gyvybės – negali būti mano mokinys Lk 14:26

 

 

Ar Jėzus išmanė Raštus ir Įstatymą?

Jėzus sako fariziejams: Jūs klystate, kadangi nepažįstate nei Rašto , nei Dievo galybės Mt 22:28

Tai žydai stebėjosi: „Kaip jis pažįsta Raštus, jų visiškai nesimokęs?“ Jn 7:15

 

 

Apipjaustymo sandora

Jn 7:22 rašoma, kad apipjaustymas – ne D-vo nurodymas, o pasenęs žydų paprotys. Kurį, kaip ten sakoma, įvedė Mozė

Pradžios 17:11 pasakojama apie apipjaustymo micvą, kurią D-vas prisakė Abraomui ir jo palikuonims

Jei leisitės apipjaustomi, Kristus jums nebebus naudingas Gal 5:2

Pr 17:9 sako, kad Abraomo palikuonys šios micvos turės laikytis per kartų kartas

 

 

Nesusikursi sau D-vo paveikslo

Pirmasis ir antrasis D-vo įstatymas skamba taip: neturėsi kitų dievų, tik mane. Nedirbsi sau drožinio ir jokio paveikslo, panašaus į tai, kas aukštai danguje ir kas čia, žemėje... Jiems nesilenksi ir negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams... Iš 20:3-5

Kristaus atvaizdų galite matyti kiek tik norite, netgi lavono pozoje, ir kunigai anaiptol neskuba šių paveikslų naikinti. Kur ten, jie saugomi bažnyčiose kaip turtas.

 

 

Be to, Dievas yra ir vienas,

ir jų yra trys.

Jėzus yra ir Dievas: Aš ir Tėvas esame viena Jn 10:30

Ir jis neigia, kad yra Tėvas: ant kryžiaus šaukia: „Tėve, tėve, kodėl mane apleidai!..“

Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas Mk 10:18

Jis ir amžinas

ir mirtingas

Jis ir spinduliuoja meilę bei neša taiką (mažai rasime to patvirtinimų evangelijose, tačiau tai kaip neginčijamą dalyką propaguoja krikščioniška tradicija)

ir pats skelbia, kad atneša ne taiką, o karą Mt 10:34

Jis ir meilės įsikūnijimas

ir pats sako, kad tikrai neatleis nė vienam, kuris į jį netikėjo Mt 10:33 . Piktžodžiavimas prieš D-vą negali būti ateistas

Jis ir įveda neva griežtesnę drausmę laikantis įstatymų (Mt 5)

ir liepia savo mokiniui nelaidoti savo tėvo

Jūs būsite neapkenčiami dėl mano vardo. Bet kuris iškentės iki galo, bus išganytas! Mt 13:12

Ir sakė, kad nuo jūsų sklis pasauliui ramybė

Išganymas ateina iš žydų Jn 4:22

Žiūrint evangelijos, jie (žydai) yra Dievo priešai jūsų naudai; bet žiūrint išrinktumo, jie numylėtiniai dėl savo protėvių Rom 11: 28

Ar stebuklų darymas – tinkamas būdas įrodyti savo mesijiškumą?

Jei aš nedariau savo Tėvo darbų – netikėkite manimi! Jn 10:37;

nors judaizme yra priesakas netikėti tais, kurie savo dieviškumą įrodinėja stebuklais

„Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Mt 15:16

Kristaus pasekėjams bus duota atlikti dar didesnių stebuklų Jn 14:12

Daug kas ateis Mano vardu ir sakys: „Aš Mesijas!“ ir daugelį suklaidins Mt 24:24

 

 

Krikščioniškos šventės

Paviršius krikščioniškas

tačiau apeigos iš pagoniškų švenčių

 

Ar greitai bus antrasis Jėzaus atėjimas

Jėzus sakė, kad grįš dar kai kuriems iš jo amžininkų gyviems esant Mk 9:1

ir jo kaip nėra, taip nėra sugrįžtančio jau beveik 2000 metų.

 

 

 

Kaip matote, disonansas ryškus. Nenuostabu, kad atsiranda skirtingai vertinančių jo valią. Iš tiesų, kaip matote, įmanoma nesunkiai sukritikuoti bet kokią jūsų užimtą krikščionišką poziciją, jei tik tam atsirastų reikalas. Tai šimtmečiais ir vykdavo – vieni susikompromitavę dvasininkai būdavo pasmerkiami kaip tikintys neteisingai, todėl išdavę Kristų, o jų vietoj ateidavo su kita doktrina, akcentuodami kitas eilutes evangelijose.

 

Savo „tikrąjį krikščionišką tiesą“ dvasininkai gina ar, priešingai, puola rodydami į blogus darbus (netikrus pranašus pažinsite ir vaisių), kaltindami, kad tie išdavė Kristų, o esantys valdžioje aiškina, kad visa tai – Kristaus siunčiamas išbandymas silpniesiems. Tikrąją krikščioniškąją žinią neva gali adekvačiai suprasti tik kokie tai išrinktieji („Nes niekas pas mane negali ateiti, jei jo netrauktų Tėvas“, Jn 6:44), o kad to pasiektumėte, jūsų širdis turi būti pilna malonės ir meilės. Tie, kurie atveria savo širdis – tuos pasiekia likimo malonė ir tie pradeda suprasti kaip reikia teisingai evangelijas suprasti.

 

Tai ir yra krikščionybės kognityviojo disonanso esmė – nesibaigiančios tikrojo tikėjimo paieškos. Jos vyksta aiškinantis, kas tikras D-vo žodžio skelbėjas, o kas – netikras pranašas ir netgi Antikristas. Vieni, esantys valdžioje, stengiasi apginti savo pozicijas, o jas iš apačios, besiremdami tikinčiųjų nepasitenkinimu, amžinai atakuoja juos išstumti siekiantys konkurentai ir kitos konfesijos. Tai kova be pabaigos, kaip ir niekuomet nesiliauja tikrosios krikščionybės versijos paieškos.