Parašiau žinutę, skirtą ekspertai.eu vadovams, kurioje pateikiau naują įžvalgą (toks mano darbas - pateikinėti naujas įžvalgas): bet kuriuo laikmečiu ir bet kurioje visuomenėje antisemitizmo (nepagrįstos neapykantos žydams) lygis yra atvirkščiai proporcingas žmogiškumo, žmogaus teisių, piliečių orumo lygiui toje šalyje.

Ši žinutė, skirta tik adresatams (t.y. ekspertai.eu vadovams), buvo persiųsta vienam žurnalistui, kuris ją plačiai pakomentavo straipsnyje, kuris vadinasi „Nesileiskite užhipnotizuojami“.  Kadangi šiuo atsakymu nesiekiu ką tai įrodyti pačiam žurnalistui, o tiesiog esu dėkingas, kad ekspertai.eu vadovybė man suteikė galimybę pateikti atsakymą skaitytojams, verčiau paaiškinsiu, ką turėjau omenyje ir kodėl ta žinutė potencialiai labai svarbi mūsų visuomenei.

Prieš 4 metus sugalvojau tuo metu naują idėją: kam žydų nekęsti, verčiau iš jų pasimokyti. Nuo tada entuziastingai tai darau ir negaliu atsistebėti, kad išmokti yra tiek daug. Vienas svarbiausių dalykų, ką pavyko sužinoti – tai kad egzistuoja geležinis dėsnis: kaip tauta elgiasi su žydais, tokia ir žmogaus teisių padėtis toje šalyje. Tai sužinojęs puoliau prie žemėlapio ieškoti, ar šis dėsnis galioja. Neradau išimčių. Nuo to lauko pateikiau ją dešimtims žmonių, niekas man nesugebėjo pateikti nei vienos išimties. Siūlau tą patį iššūkį ir visiems skaitytojams: ar galite parodyti man nors vieną šalį, kurioje būtų daug antisemitizmo, tačiau žmogaus teisės ir gyventojų orumas būtų aukštumoje? Kadangi dar niekas jokios išimties šiam dėsniui nepateikė, tai natūraliai nusprendžiau, kad išimčių ir nėra. Jei tokią šalį rasite, prašau parašykite man: info@aguoga.lt. Nuoširdžiai būčiau dėkingas, nes tikrai norėčiau tiesos šiuo klausimu.

Kaip ten bebūtų, turime potencialiai be galo svarbią įžvalgą. Mes juk visi labiausiai norime tiesos ir teisingumo, ar ne? O jei taip yra, kad tiesos ir teisingumo lygis visais laikais ir visose šalyse yra neatsiejamai susijęs su gyventojų nusistatymu apie žydus, tuomet peršasi išvada: pakeiskite savo nuomonę apie šią tautą ir be jokio vargo nugalėsime savo giliausias problemas, kurios mus baigia pribaigti.

Tikiuosi, kad dar nesijaučiate šio teksto užhipnotizuoti ir galite blaiviai pasverti. Potenciali nauda, jei ši įžvalga pasirodytų teisinga, būtų neįkainojama. Mums tereiktų pakeisti savo nuomonę santykinai nereikšmingu klausimu, ir už tai mainais gautume viską, dėl ko dabar esame susiruošę ilgai ir sunkiai kovoti. Ir priešingai – jei nepasinaudosime, tuomet visos kovos pastangos pasiekti teisingumo iš anksto pasmerktos.

Tad pamėginkime patikrinti šią hipotezę: ar tikrai visuomenės, kurios nekenčia žydų, yra nelaisvos ir užguitos, o tos, kurios juos supranta ir remia – mėgaujasi gerove, žmogiškumu ir perspektyvomis. Ar galite nepasiduoti hipnozei ir blaiviai pasvarstyti?

Pateiksiu daug faktų ir pavyzdžių, o skaitytojų prašau juos sąžiningai įvertinti. Pirmiausia atsigręžkime į pasaulį. Tokios valstybės kaip Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje – ten antisemitizmo lygis labai aukštas. Atitinkamai ir žmogus yra beteisis. Arabai dreifuoja tarp islamistinių režimų kaip Irane, Somalyje ar Jemene, kurie šaliai jokio klestėjimo ir džiaugsmo paprastai neatneša,) ir tarp pasaulietinių diktatūrų, kurios vienodai nesiskaito su gyventojų norais. Taigi turime aiškią sąsają: daug antisemitizmo – labai prastai su žmogaus teisėmis.

Kita šalių grupė būtų kur antisemitizmo lygis pakankamai aukštas, tačiau ne toks visuotinis. Tokios šalies pavyzdys galėtų būti Rusija, galbūt ir Lietuva. Čia žydai nėra vadovų atvirai niekinami ir šmeižiami, tačiau gyventojų dauguma jaučia žydams neprielankumą ir nevengia to išreikšti kai tik gauna progą (pvz. interneto komentaruose, papaišydami svastikas, t.t.). Kaip žmogaus teisių padėtis tokiose šalyse? Fasadas lyg ir nieko, tačiau jis nedaug ką reiškia. Tokia šalis vaidina demokratiją, o iš tiesų politikai spjauna į visuomenę ir pažeidinėja įstatymus kaip tinkami. Taigi žmonės yra tik iš pažiūros laisvi, tačiau iš esmės ne. Vėlgi, žmogaus teisių ir teisingumo padėtis visiškai atitinka gyventojų nuomonę apie žydus.

Šioje vietoje paminėtinas Vengrijos pavyzdys. Vengrijoje praėjusių metų viduryje įvyko rinkimai, kurių baigtį „The Telegraph“ apibūdino taip: „Vengrijos rinkimai: pirmasis kraštutinės dešinės įžengimas į valdžią nuo nacių eros“. Naujosios jėgos, kurios, kaip tikriausiai nesunku numanyti, yra gerokai labiau antisemitinės nei tradicinės partijos, pirmu reikalu puolė naikinti esminius demokratinės visuomenės atributus: mėgino atimti nepriklausomybę iš centrinio banko ir žiniasklaidos ir kt. Taigi, labai staigi reakcija: išaugo antisemitizmo lygis – suprastėjo laisvės padėtis.

Paimkime JAV. Šioje šalyje veikia įtakingos protestantų bendruomenės, kurios jau seniai tvirtina kažką panašaus, ką ir aš šiame straipsnyje. Jie atkreipia dėmesį į kad ir į apaštalo Pauliaus 11 skyrių, kur aiškiai sakoma, kad  krikščionys turi prieš žydus nesididžiuoti, nes tie yra jų maitinanti šaknis (žr. Rom 11:18-20). O Kristus yra aiškiai pasakęs, kad „Išganymas ateina iš žydų“ (Evangelija pagal Joną 4:22). Be to, JAV pastoriai pastebėjo, kad pildosi dalis Senojo testamento pranašysčių, tokių kaip dėl Izraelio atsikūrimo, ko, anot ligtolinės krikščioniškos minties, niekuomet negalėjo atsitikti. O svarbiausia – pastebėjimas, kad JAV daug geriau sekasi tuomet, kai amerikiečiai yra draugiški žydų atžvilgiu. Visa tai paskatino JAV protestantus išvystyti teologiją, kad tikrų krikščionių pareiga yra globoti ir saugoti žydus, o tie, kurie to nedaro, nėra tikrieji tiesos nešėjai. Iš čia tokia didelė amerikiečių parama Izraeliui. Tačiau turime pripažinti, kad žmogaus laisvės ir teisės toje valstybėje, kaip ir šios valstybės galios, yra nepalyginamai didesnės. Nors daug kas nenorėtų to pripažinti, tačiau Jungtinėse Valstijose žmogaus teisių padėtis nepalyginamai geresnė nei pas mus.

Bendrauju su JAV evangelikais, ir šie vieningai tvirtina, kad pastaruoju metu amerikiečiai pradeda nusigręžinėti nuo žydų, todėl jų šalį pradeda kamuoti ne tik ekonominės bėdos, bet netgi ir gamtos kataklizmai. Čia vaizdo klipas, kuriame atskleidžiama, kaip po nedraugiškų poelgių Izraelio atžvilgiu JAV krantus nusiaubdavo potvyniai ar uraganai. Ši filmuką, kurį mano oponentas įvertino kaip siaubingos manipuliacijos pavyzdį, siūlau taip pat įvertinti blaiviai – ten paminėta nemažai faktų, ir visi jie yra arba teisingi, arba neteisingi: http://www.youtube.com/watch?v=gS7bfoEyfvw

Skandinavija. Žydai savo ataskaitose apie šį regioną pažymi, kad antisemitizmo praktiškai neegzistuoja.

Verta atsigręžti į Vokietijos pavyzdį. Veimaro respublikos laikais žydai ten jautėsi gerai. Gyvavo demokratija, tačiau dauguma žmonių mieliau linko į antisemitizmą, kurį skleidė A.Hitleris. Tikriausiai nereikia ir sakyti, kas nutiko su žmogaus laisvėmis kai jis pateko į valdžią. Antisemitizmo žaizdras buvo pučiamas toliau, vokiečių tauta ėmė skęsti savo pačios kraujyje. Po karo vokiečiai, priverstinai nuvesti į kino teatrus pažiūrėti apie tai, kas dėjosi naikinimo stovyklose, radikaliai pakeitė savo nuomonę apie žydus. Žmogaus teisės, klestėjimas, perspektyva...

Stalino Rusija taip pat buvo labai antisemitiška. Stalinas tyčia ėmė žydus sau į parankinius, kad vėliau galėtų juos apkaltinti visomis bėdomis, o savo reputaciją pasikelti jų atsikratydamas. Todėl 1937 m. buvo iššaudytas beveik visas politbiuras, kurį sudarė praktiškai vien žydai. Tas geriausiai atspindi kiek iš tiesų žydai turėjo galios prie komunizmo Sovietų Sąjungoje.

Galiausiai persikelkime į Lietuvą. Kai Lietuva buvo savo galios viršūnėje, ji buvo labai palanki žydams. Didieji kunigaikščiai Gediminas, po to Vytautas kvietėsi žydus atvykti ir įsikurti Lietuvoje. Žydams tai buvo išganingas prieglobstis nuo persekiojimų Vakarų Europoje, tad jie mielai čia kėlėsi. Vėliau, 1493 metais, sekdamas Ispanijos karaliaus Ferdinando pavyzdžiu, Jogailos anūkas Aleksandras įsako žydams išvykti iš LDK. Visgi gana greitai leidžia jiems grįžti, nes prasidėjo karai su Maskva, reikėjo žydų paspirties kunigaikštystės ekonomikai. Tad nuo 16 a. tai buvo draugystė iš išskaičiavimo. Vėlgi, smunkant lietuvių nuomonei apie žydus pamažu smunka ir reikalai valstybėje. 18 amžiuje žydai mini kaip jiems ypač neramius laikus, kai dažnai teko kentėti pogromus ir persekiojimus. Valstybė žlunga.

Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais, lietuviai iš pradžių buvo labai palankūs žydams. Buvo jų net ministrų kabinete. Tačiau po 1926 metų perversmo žydai pradėti varžyti – A.Smetonos režimas siekė visus patrauklesnius postus ar verslus perduoti į lietuvių rankas. Artėjant karui Lietuvoje taip pat pakyla antisemitinės nuotaikos. Dideliai visuomenės daliai užsikrėtus ryžtu varyti žydus iš šalies, mes sulaukiame Sovietų okupacijos ir pirmųjų tremčių. Po to seka nacių okupacija, holokaustas, savanorių žydšaudžių siautėjimas. Kas tada nutinka su piliečių teisėmis? Lieka tik teisė būti nušautam ar keliauti į Sibirą. Tad po ypač aštraus antisemitinio laikotarpio Lietuvą užklumpa ypač baisios nelaimės.

Ir taip toliau. Nežinau, kaip kolega oponentas visa tai mato vien kaip psichologinę manipuliaciją, nes vardinu tik faktus ir nieko daugiau. Jei esu neteisus, būčiau dėkingas, parodykite kur. Tačiau jei vis dėlto esu teisus, tuomet mes turime stebuklingą vaistą nuo mūsų negandų – prisėskime, apgalvokime, ir nuspręskime vietoj to, kad niekintume žydus, elgtis su jais maloniai ir užvis svarbiausia – imkimės iš jų pasimokyti.

Jei esu teisus, tuomet mes nesukursime teisingos visuomenės, mūsų teisėtvarkos bėdos niekur nedings,  nes būsime iš aukščiau baudžiami už tai, kad niekiname tai, kas Kūrėjui šventa. Kaip sako pranašas Zecharijas 2:8, Jis reaguos taip, tarsi kas mėgintų nagu krapštyti Jo akies obuolį.

Štai tokią žinią, tik gerokai sutrumpintą, ir buvau nusiuntęs „Ekspertai.eu“ lyderiams. Esu jiems dėkingas, kad galėjau ją paskelbti jums. Šioje vietoje savo darbą laikau baigtu, nes toliau jau nuo jūsų priklauso, ar norėsite šią informaciją priimti ir apsvarstyti.

O žurnalistui atsakyčiau taip: viskas, ko noriu, tai kad visuomenė blaiviai įvertintų – tiesa ar netiesa. Jūs tam trukdote, nes pradėjote visus raginti „nesileisti užhipnotizuojamais“. Drįstu tvirtinti, kad tai Jūs hipnotizuojate skaitytojus. Kodėl ši idėja neturi teisės į racionalų įvertinimą? Kas čia jau blogo, jei žmonės ją savarankiškai apmąstys ir galbūt atras paprastą išeitį sudėtingoms problemoms? Ar Jums ką nors neigiamai parašyti apie Izraelį atrodo yra svarbiau už tai, kad visi pagaliau susikurtume teisingą visuomenę?

Judaizme kalbama apie tokią dvasinę jėgą Amalėką. Tai jėga, kuri sutinka bet kokiai aukai, kad tik pakenktų žydams. Amalėkas sutinka net ir pats mirti, kad tik kaip nors kuo labiau pakenktų žydams. Pavyzdžiui, A.Hitleris neabejotinai buvo amalėkas. Vietoj to, kad aprūpintų savo triuškinamą frontą, jis vagonus naudojo sunaikinti kuo daugiau žydų. Šiuo atveju Jūs elgiatės panašiai – darote viską, kad ši idėja nebūtų racionaliai apsvarstyta ir ja nebūtų pasinaudota. Nesakau, kad esate toks amalėkas, tačiau šioje vietoje Jūsų protas, regis, neveikia. Tikiuosi, kad pabusite iš šios savihipnozės.